rikterti

rìkterti, -i (-ia, -na), -ėjo NdŽ, On 1. žr. rikterėti: Rìkterė[jo], kad virsta medžias Kls. Anas rìkterėj[o]: – Ką tu dirbi? Lz. Rìkterk, kad sustot Rdš. Trečiąroz kap paklausė, visi rìkterėj[o], kad zgoda Rod. ║ intr. šaukiant subarti: Jei paskreipė an šoną [jaučias], tai an jo rìkteri, ir jis žino Rud. 2. tr. smarkiai uždainuoti, užtraukti: Sustoję kad rìkterė[jo]m dainą, net visi laukai suskambėjo Vlk. Rikterkim „Kur bėga Šešupė“ Vlk. 3. intr. sukaukti (apie traukinį): Užgirdo – traukinys kap rìkterėj[o] Mrc.